- knisykla
- knisyklà sf. (2) BŽ185; M 1. kiaulių išknista vieta: Kad išknista kiaulių pieva – vienos knisỹklos Klp. Paleidai kiaules į pievą, tai tik knisyklas išdirbo Mrj. Sulygink knisyklą, tai geriau augs žolė Mrk. Pieva – vienos knisyklos Ob. Bulvėse vienos knisỹklos – kap tu ganai?! Alk. Pievos pilnos knisỹklų – kas jas nupjaus?! Brt. [Iš paršų] naudos ne tiek, bet už tai knisyklų kuo daugiausia Ašb. Visą žardieną į knisỹklą pavertė Brs. Ant pievos išknistas kiaulių knisyklàs sutaisyk, sulygink J. Kam tos kiaulės? – Knisyklom darytie. – Kam tos knisyklos? – Zuikiam gulėtie Jz. | Ar daug, ženteli, rugių pasėjai? – Vištų purtyklas, kiaulių knisyklas DvD219. ^ Aš ant kiaulių knisỹklos atsisėdau (prastoje žemėje įsikūriau) – prasigyvenau Ėr. 2. prk. bjauriai suarta, išdraskyta žemė: Kas ne arimas – knisỹklą padirbo, ir gana Plt. Negražu laikyti tokios knisỹklos (duobės, nelygumai), reik užlygint Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.